Pamirškite kavą: štai kas iš tikrųjų pažadina smegenis

Dažnai sakoma, kad po intensyvios protinės veiklos kūnui derėtų užtikrinti ir fizinę veiklą. Tvirtinama, kad taip protas atsigaus, mintys „prašviesės“ ir taps aiškesnės, pagerės susikaupimas, o sunkūs atrodę darbai taps lengviau įgyvendinami. Kalbintas psichologas Mykolas Kriščiūnas aiškina, kad šis poveikis iš tiesų yra realus ir nėra atsitiktinis – jį lemia kompleksiniai biologiniai ir psichologiniai procesai.

Gerėja ne tik produktyvumas

Paprašytas paaiškinti, kokie biologiniai procesai vyksta mūsų kūne, kad po sporto jaučiamės produktyvesni ir lengviau susikoncentruojame, psichologas pirmiausia įvardija vieną esminių veiksnių – suaktyvėjusią kraujotaką. „Judėjimas įprastai paskatina mūsų kraujotaką, kas neretai suaktyvina smegenų veiklą, gali jai suteikti kryptingumo. Kartu judant neretai sumažėja mūsų streso lygiai, o kadangi stresas būna viena pagrindinių priežasčių, dėl ko mums sunku susikaupti ar jausti lengvumą, natūralu, kad jaučiant mažiau streso „šviesėja“ mūsų gyvenimas, mąstymas“, – sako jis. Specialistas pastebi, kad tai gali būti susiję ne vien su biologinėmis priežastimis. Kartu atsiranda ir subjektyvus pokytis – geresnis ryšys su savo kūnu, kas lemia augantį pasitikėjimą savimi ir savo jėgomis.

„Kai judame ar aktyviau sportuojame, sėkmingiau pajaučiame savo kūną ir save pačius, galime pasijausti daugiau gebantys, pajausti didesnį pasitikėjimą savimi. Tai irgi gali paskatinti mus tapti produktyvesniais, padidinti motyvaciją užsiimti ir kitomis veiklomis, praskaidrinti nuotaiką“, – aiškina M. Kriščiūnas.

Fizinis aktyvumas dažnai siejamas ne tik su produktyvumu, bet ir su kūrybiškumu. Pasak M. Kriščiūno, viena paprasčiausių to priežasčių – aplinkos pokytis. „Galime įprasti galvoti apie naujas idėjas ir siekti būti kūrybingais tik specifinėje aplinkoje – galbūt biure prie kompiuterio, galbūt dar kitaip. Tuo tarpu kūrybingumas gali aplankyti daug kur, dėl to judėjimas, ypač pakeitus aplinką, gali suteikti visai kitokią perspektyvą, paskatinti mąstyti apie tuos pačius dalykus iš kito kampo“, – pastebi pašnekovas.

Judėjimas taip pat veikia kaip priešnuodis „užstrigimui“, nes fizinė laisvė dažnai persikelia ir į mąstymą – tampa lengviau atsitraukti nuo vienos problemos ir pažvelgti į ją iš šalies: „Judėjimo metu suaktyvėjusi kraujotaka ir kitokia smegenų veikla gali natūraliai leisti formuotis naujoms smegenų jungtims, kas irgi gali atnešti kitokį požiūrį.“ Fizinio aktyvumo poveikį, toliau tęsia psichologas, sustiprina ir neurocheminiai procesai – judėjimo metu reguliuojamas neurotransmiterių, tokių kaip dopaminas ir serotoninas, išsiskyrimas. „Dopaminas mūsų kūne yra siejamas su didesne motyvacija ir apdovanojimais, serotoninas – už nuotaikos stabilumą, emocinį balansą. Reguliarus judėjimas leidžia juos sėkmingiau reguliuoti mūsų kūne, kas ilgesnėje perspektyvoje reiškia stabilesnę mūsų savijautą ir tai neretai būna priežastis, dėl ko iškart po fizinio krūvio jaučiamės gerokai geriau nei prieš jį“, – atkreipia dėmesį psichologas.

Kokia sporto rūšis garantuoja didžiausią poveikį?

Svarstant, kokia fizinė veikla labiausiai padeda smegenims, o galbūt yra ir konkrečių sporto rūšių, kurios mus veikia itin teigiamai, vieno universalaus atsakymo tikriausiai nėra, tačiau egzistuoja bendros tendencijos. „Įprastai daugiausiai naudos duoda vidutinio sunkumo treniruotės. Jei būna per lengva, tai nesukuria pakankamo iššūkio ir sunkumo; jei būna per sunku, tokiu būdu galima persitempti, pervargti ir teigiamo efekto galime ir nepatirti“, – aiškina pašnekovas. O tyrimai rodo, kad ypač palanki yra aerobinė veikla – anksčiau minėtas ritmiškas judėjimas, toks kaip vaikščiojimas, plaukimas ar važiavimas dviračiu. O tokios veiklos, kuriose tenka susikoncentruoti į savo kūną, tarkime – jogos užsiėmimai, pasak pašnekovo, neretai gali padėti labiau susikoncentruoti, sumažinti stresą. Vis dėlto, kaip pabrėžia psichologas, svarbiausia yra ne konkreti sporto rūšis, o reguliarumas.

„Bendrai galima sakyti, kad bet koks judėjimas, jeigu jis yra reguliarus, gali prisidėti prie mūsų psichologinės gerovės, kognityvinių funkcijų – svarbiau pats judėjimas ir jo reguliarumas, nebūtinai vien jo forma“, – tikina emocinės sveikatos specialistas. Pasiteiravus, kaip ilgalaikis fizinis aktyvumas keičia mūsų smegenų struktūrą ir funkcijas – ar galime kalbėti apie ilgalaikį poveikį atminčiai, dėmesiui ir gebėjimui efektyviai atlikti sudėtingas užduotis, psichologas pastebi, kad ilgalaikėje perspektyvoje judėjimas išties daro reikšmingą pokytį. „Judėjimas yra vienas pagrindinių būdų, kuris leidžia žmonėms reguliuoti savo psichologinę savijautą, stabilizuoti streso lygius. Tad natūralu, kad jis gali prisidėti ir prie mūsų smegenų veikimo, pažintinių funkcijų“, – sako M. Kriščiūnas.

Jis taip pat primena ir gajų klaidingą įsitikinimą – kad mūsų psichologinis gyvenimas ir fizinis gyvenimas yra nesusiję. „Jie yra neatsiejami, tad jei tik apleisime kažkurią savo gyvenimo dalį, šiuo atveju – kūną, tai padarys įtaką ir mūsų psichologinei gerovei. Tad rūpintis savo kūniškąja dalimi dėl to būna itin svarbu“, – pabrėžia psichologas.