Energijos užtenka tik iki pietų? Profesorius paaiškino, kodėl nuovargis lydi net ir gyvenančius sveikiau 

Atrodo, diena prasidėjo neblogai – ryte buvo jėgų, planų ir noro nuveikti daugiau. Tačiau ateina pietūs, ir staiga pagaunate save galvojant ne apie darbus ar treniruotę po darbo, o apie kavą, ką nors saldaus ar tiesiog minutę nusnūsti. Toks jausmas pažįstamas ne tik tiems, kurie miega per mažai ar gyvena chaotiškai – kartais nuovargis lydi net ir tuos, kurie, atrodytų, tikrai stengiasi gyventi sveikiau.

Kodėl taip nutinka ir kodėl ne visada padeda dar vienas kavos puodelis, paaiškina Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto profesorius, Lietuvos sporto universiteto profesorius Arūnas Emeljanovas.

„Teisingi“ dalykai ne visada veikia

Atrodytų, kuo daugiau judame, kuo labiau savimi rūpinamės ir stengiamės gyventi sveikiau, tuo turėtume jaustis energingesni. Tačiau ne viskas taip paprasta. „Kartais problema yra ne tai, kad darome per mažai, o priešingai – per daug. Tai yra puiki sąlyga atsirasti nuovargiui“, – pastebi prof. A. Emeljanovas. Jo teigimu, pati fizinė veikla nėra problema – priešingai, ji yra viena svarbiausių geros savijautos dalių. Tačiau kai judėjimas tampa dar vienu punktu perpildytoje dienotvarkėje, o organizmui ima stigti poilsio ir balanso, net ir aktyvus žmogus gali pasijusti išsekęs. Nuovargį dažnai lemia ne vienas veiksnys, o visa jų visuma: nuolatinis tempas, emocinė įtampa, informacinis išmaniųjų ekranų sukeliamas triukšmas, per mažai dėmesio organizmo atsistatymui. Štai kodėl net ir „sveikai“ gyvenantis žmogus gali jaustis pavargęs.

Kodėl vieną dieną jėgų pakanka, o kitą – ne

Pasak prof. A. Emeljanovo, mūsų savijauta priklauso ne nuo vieno dalyko, o nuo visos virtinės organizmo procesų. „Energija nėra vien pojūtis – tai procesas. Jis priklauso nuo medžiagų apykaitos, ląstelių gebėjimo energiją gaminti ir nuo to, ką valgome“, – aiškina profesorius. Organizmas pats gamina energiją – klausimas tik, kaip efektyviai jis tai daro. Būtent todėl daugelis žmonių susiduria ne tiek su nuolatiniu energijos stygiumi, kiek su jos svyravimais. „Energijos kalneliai“ – dažnesni nei galvojame. Greitieji angliavandeniai – cukrus, rafinuoti miltai – iš tiesų gali greitai suteikti energijos. Tačiau netrukus po to dažnai seka staigesnis kritimas, atsiranda vadinamoji „energijos duobė“. Todėl problema dažnai yra ne pačios energijos trūkumas, o jos nestabilumas.

Kava trumpam gali padėti, bet ne visada sprendžia esmę

Kai energija ima svyruoti, daugelio pirmas instinktas – dar vienas kavos puodelis. Trumpam jis iš tiesų gali padėti prasibudinti ar susikaupti, tačiau dažnai tik užmaskuoja problemą, o pats nuovargis netrukus sugrįžta. „Kava nėra blogis, bet ji nėra ir ilgalaikis sprendimas. Jos poveikis trumpalaikis, o jei gurkšnojate po pietų, kava gali bloginti miegą ir sukurti vadinamąjį užburtą ratą: blogai išsimiegojus norisi daugiau kavos, o kai jos per daug, miegas tampa dar blogesnis. Kitaip tariant, jei nuovargis kartojasi kasdien – vien kavos jau gali neužtekti“, – sako prof. A. Emeljanovas. Jis atkreipia dėmesį, kad problema slypi ne pačioje energijoje, o jos nestabilume. Viena yra trumpam save „užkurti“, visai kas kita – padėti organizmui veikti taip, kad energijos užtektų ne tik valandai ar dviem, o visai dienai. Todėl vis daugiau dėmesio skiriama ne momentiniam efektui, o organizmo veikimo palaikymui. Ir čia sprendimo ieškoti reikėtų ne stimuliacijoje, o pačiuose energijos procesuose. Kitaip tariant, tikslas tampa ne trumpam pakelti energiją, o išlaikyti ją stabilesnę visos dienos eigoje.

Kas iš tiesų gali padėti palaikyti energiją

Pasak prof. A. Emeljanovo, pagrindas išlieka tas pats: miegas, mityba, judėjimas ir poilsis. Tačiau svarbu ir tai, ar organizmas gauna pakankamai medžiagų, dalyvaujančių energijos apykaitoje. Profesorius atkreipia dėmesį, kad svarbios ir kai kurios aminorūgštys, pavyzdžiui, L-karnitinas, argininas ir citrulinas, taip pat B grupės vitaminai. Pastarieji gali padėti palaikyti normalią energijos apykaitą ir mažinti nuovargį bei pavargimo jausmą. „Aminorūgščių natūraliai gauname su maistu, jų yra įvairių kasdienių produktų sudėtyje. L-karnitino galima rasti mėsoje, žuvyje ir pieno produktuose, arginino – mėsoje, riešutuose, ankštiniuose bei sėklose, o citrulino – arbūzuose, melionuose, taip pat kai kuriuose gyvūniniuose produktuose“, – vardija prof. A. Emeljanovas. Praktikoje šios medžiagos dažnai derinamos tarpusavyje. Būtent tokie deriniai dažniausiai siejami su stabilesnės energijos palaikymu aktyvioje kasdienybėje.

Kada nuovargio nereiktų ignoruoti

Pavargti po kelių sunkesnių dienų – normalu. Tačiau jei nuovargis lydi nuolatos, verta į tai pažiūrėti rimčiau. Pats profesorius vadovaujasi gana paprasta „savaitės“ taisykle: jei prastesnė savijauta trunka 2–3 dienas, dar neverta skubėti nerimauti, tačiau jei ji nepraeina per savaitę, tai signalas sustoti ir įsivertinti situaciją. Galų gale, svarbiausias klausimas tampa ne „kaip greitai atgauti energiją“, o kaip ją išlaikyti visos dienos eigoje – kasdien, o ne tik trumpam. „Energija yra sistema, kuri gali veikti gerai arba prasčiau. Kartais problema ne ta, kad darome per mažai ar per daug. Kartais – kad nesuteikiame organizmui to, ko jam iš tiesų reikia“, – sako prof. A. Emeljanovas.