Pusryčiai – už ar prieš?

2018-07-04

Pusryčiai: valgyti juos ar ne? Pastebėjau, kad tai yra viena populiaresnių temų tarp sveikos gyvensenos sekėjų. Dauguma mūsų esame augę šeimose, kuriose pusryčiai buvo būtini – juk taip sako mama, o jei sako mama, vadinasi, turi būti tiesa ir tai yra šventa. Antraštės ir straipsniai medijoje taip pat mirga patarimais nepraleisti pusryčių ir savo virškinimo varikliuką „užkurti“ iš pat ryto.

Kad ir kuo mes įsitikinę būtume, turime priimti paprastą faktą – nėra tokių tyrimų išvadų, kurios patvirtintų, kad praleisti pusryčius yra blogas įprotis. Kažkuriuo metu buvo spekuliuota, kad pusryčių nevalgymas gali būti vėliau išsivysčiusio diabeto priežastis, tačiau ir tai buvo paneigta. Dar bandyta pritempti ir teoriją, kad praleidus pusryčius, dienos eigoje suvalgoma daugiau kalorijų ir sulėtėja medžiagų apykaita – tyrimais buvo paneigta ir tai.

Pusryčiai – labai individualus dalykas. Žinoma, vien į norą-nenorą atsižvelgti taip pat nereikia. Tarkime, jei valgote sočią vakarienę, normalu, kad ryte, galbūt net iki kitos dienos pietų, jausitės sotūs ir ryte užteks tik puodelio kavos ar vandens. Jeigu po sočios vakarienės miegate gerai, jums nestinga jėgų, jaučiatės darbingas, virškinimas nesutrikęs, nepersivalgote, o kraujo tyrimai blizga – kam ką nors keisti?

Praleisti pusryčius gali patikti daug kam – ryte sutaupote laiko ir galbūt išleidžiate mažiau pinigų maistui (šiaip ar taip, vieną valgymą praleidžiate), bet tinka tikrai ne visiems. Aš pati esu iš tų žmonių, kurie su malonumu praleistų  pusryčius – nei jaučiuosi alkana, nei rytais turiu laiko pusryčiauti. Ir man patinka sočios vakarienės namuose su kompanija. Bėda ta, kad ilgą laiką jausdavau mieguistumą, apatiją, grįžusi po darbo namo norėdavau kristi į lovą, miego niekada neužtekdavo, virškinimas buvo sutrikęs ir taip toliau ir panašiai. Žodžiu, jaučiausi blogai. Ir tiesiog pagalvojau, kad pabandyti valgyti pusryčius verta, nes „o jeigu čia dėl to..?“. Pirmą dieną ryte išsiviriau košės ir vėliau teko kamuotis su stipriu pykinimu – organizmas nepratęs, galbūt per sunku. Atsitiktinai įsigijau vežiojamą stiklainiuką ir tiesiog susiplakiau vaisių kokteilį – stovėdama kamščiuose, pakeliui išgėriau vieną, kitą kartą ir tai tapo kasdieniu mano įpročiu. Sveikatos ir nuovargio problemų kaip nebūta.

Tikrai nesakau, kad tai tinka ir turi tikti visiems. Ir pati mielai pusryčių atsisakyčiau, jei tik nesijausčiau taip gerai ryte suvalgiusi bent kažką. Tik prisiminkite – įsiklausę į savo kūną suprasite, ar reikia jums to, ar ne. Medžiagų apykaita tikrai nesulėtės, vargu, ar persivalgysite, todėl paliekam senus mitus už durų ir pasistenkim gyventi taip, kaip mums patogiau. 😊

Linkėjimai,

Neringa