Karalienė Dieta

2018-05-11

Pasakysiu atvirai – niekas manęs taip neveda iš kantrybės, kaip draugės pareiškimas prie kavos puodelio: „sugalvojau išbandyt naują dietą, girdėjau tas-ir-tas laikėsi, per tiek-ir-tieklaiko numetė net tiek-ir-tiek kilogramų, pabandysiu ir aš“. 

 

Dėl šventos ramybės turiu pasakyti, kad ir pačiai buvo kilusių įvairių minčių kelias savaites pabandyti maitintis, kaip, pavyzdžiui, hercogienei Catherine (vis dėl to naujus trend‘us sekdavau, -4 kilogramai per mažiau, nei mėnesį, atrodydavo itin patrauklus skaičius man, studijuojančiai ir dirbančiai studenčiokei). Kur čia spėsi pajudėti aktyviau, kai visi savaitgaliai ir darbo dienos praleistos darbe arba trinant universiteto suolus, o va valgyti mažiau – atrodydavo visai racionalus sprendimas. Visa laimė – kantrybės ir užsispyrimo, ko gero, turėjau per mažai, kad nuotykis tęstųsi ilgiau, nei dvi dienas.

Ir dabar negaliu pasigirti tobulu savo valgiaraščiu: kartais spėju pavalgyti tik grįžusi namo po darbo, kartais pradedu nuo pietų, ne visada maisto dėžutėse puikuojasi salotos ir garinta vištiena – kartais lėkdama spėju tik sumuštinį nusipirkti, kuris anaiptol nepasižymi maistingumu, o kartais pasitaiko, kad prie kavos suvalgau tik šokolado gabaliuką. Ar penkis. Nes juk baisiai norisi. Kliaunuosi intuityvumu – noriu valgyti – pavalgau, nenoriu – nevalgau. Vieną dieną suvalgau daugiau, kitą – mažiau. Apie maistą negalvoju, leidžiu sau mėgautis. Man tai – balansas. Kiekvienam tas balansas individualus, reikia laiko jį atrasti ir įsiklausyti į savo kūno siunčiamus signalus, todėl dalinuosi keliais pastebėjimais, kodėl verta atsikratyti „dietos“ ir nekenkti sau. 😊

  1. LAIKANTIS DIETOS GYVENIMO CENTRE ATSIDURIA MAISTAS. Ne paslaptis – turint aiškų valgiaraštį turi planuotis savo valgymus, susižiūrėti, kad suvalgytum nei per daug, nei per mažai, o būtent tiek, kiek reikia. Nevalgant, apie maistą galvojama lygiai tiek pat, kiek ir planuojantis – draugas atsidarė skanių traškučių pakelį, pagalvoji, kaip ir tu norėtum bent kelių, nes juk taip skaniai kvepia… Išėjimas su draugais ar šeima taip pat tampa problema – kur susidėti dėžutes arba kaip ištverti nevalgius prie bendro stalo? Faktas – dieta kelia įtampą, varžo, o viso to epicentras – suvalgomas arba nesuvalgomas maistas. Vietoj galvos sukimo, kiek gramų ryžių reikia išsivirti ir kaip savo porciją atskirti nuo vyro (nes į tavo porciją druskos berti juk negalima), geriau išeiti pasivaikščioti ir išsirinkti skanią vakarienę, kurią valgysite kartu.
  2. DIETOS NĖRA SKIRTOS ILGIEMS LAIKOTARPIAMS. Aš net neabejoju, kad kiekvienas nori valgyti be streso ir negalvoti apie savo mitybos etapus. Kelias savaites, pagyvenus pusbadžiu, yra du variantai: arba vėl grįši prie savo įprasto raciono, kuris vyravo prieš dietą (nes žmogus gyveni pagal savo ritmą, darbe, mokykloj, universitete užtenka tvarkaraščių, kam apsikrauti dar vienu?) ir svorį su kaupu atsikovosi, arba, tikrai yra tokia tikimybė, išsivystys mitybos sutrikimų. Būkim realistai – tokia kalorijų norma, kurią siūlo dietos (1000-1100-1200 kcal) yra tikrai per maža palaikyti normalią organizmo veiklą (taip, turime ir kepenis, ir inkstus, ir visa kita, kuriems reikia funkcionuoti, kad jaustumėmės gerai…) suaugusiam žmogui. Svoris kris greitai, bet kūnas greitai supras, kad yra spendžiamas į spąstus ir savais būdais pradės keršyti. Todėl verta pagalvoti, kas yra naudingiau ilgalaikėje perspektyvoje – skriausti save ir džiaugtis trumpalaikiais rezultatais, ar susidraugauti su savo organizmu ir suprasti, kiek ir ko jam reikia, net jei toks sveikas procesas trunka ilgiau?
  3. „DIETINIMASIS“ IR SVORIO PRIAUGIMAS PO DIETOS PADIDINA ŠIRDIES SMŪGIO TIKIMYBĘ 117%. Aš nežinau, ar reikia platesnio komentaro. Galiu tik paminėti, kad rizika rūkantiesiems padidėja 124%. Atrodo, apie rūkymo žalą kalbame labai plačiai, labai garsiai ir labai kategoriškai, o tuo tarpu naujų dietų internete galėtume atrasti bent po vieną į savaitę. Kas svarbiau – mada ar sveikata?

Susirasti kažkam tikusį valgiaraštį ir jį pritaikyti sau nėra labai sunku. Daug sunkiau yra kantriai save stebėti ir suprasti, kada alkis yra emocinis, kada tikras. Kada galime sau leisti sušveisti torčiuko gabaliuką, o kada geriau pasidaryti šviežių daržovių salotų. Kokia veikla užsiimant nuolat galvojame apie maistą, o kokios metu visiškai apie jį pamirštame.

Reziumė: ATSIPALAIDUOTI, PER DAUG NEGALVOTI IR BANDYTI PAJAUSTI, KO IR KADA MŪSŲ ORGANIZMUI IŠ TIESŲ REIKIA. Tada ir vakarai su draugais mieste taps malonesni, ir sekmadieniniai brunch’ai taps atgaiva sielai prieš naują darbo savaitę. 😊

Įrašą parengė „Lemon Gym“ sporto programų vadovė Neringa Jermalaitė. Apsilankykite jos asmeniniame tinklaraštyje „Sporto Zona“.